Akademijos naujienos

MRU VSA vyksta nėriniais puoštų pagalvėlių fotografijų paroda

# Raštų ramybė
Skiriama Tautodailės metams (2020)
Nuo senų laikų mūsų liaudies mene gausu rankų darbo gaminių, kuriančių jaukumą kasdienėje aplinkoje. Medžio drožyba, siuvinėjimas, audimas, nėriniai atkartoja raštų motyvus, ataidinčius tiek iš liaudies tradicijų, tiek iš dvaruose puoselėtos kultūros. Šie raštai buvo naudojami ir pagalvių įduruose – nertose juostose, kurios įsiuvamos į pagalvės užvalkalą.  
Idėja rinkti autentiškas nėriniais puoštas pagalves kilo siuvimo technologei Rasai Šimkevičienei (g. 1967). Dirbdama socialinį darbą Lietuvos žmonių su negalia sąjungoje Vilkijoje pas prižiūrimą senelę socialinė darbuotoja rado nunertą juostą, kuri paliko įspūdį ir paskatino galvoti ir ieškoti, kas tai galėtų būti. Vėliau R. Šimkevičienė rinko raštus iš Vilkijos apylinkių, sukurtus 1912–1958 m.
Parodoje pasirinkta eksponuoti fotografijas, kuriose akcentuojami pagalvių raštai. Fotografijos netradicinėje erdvėje žiūrovus supažindina su šiuo pagalvių dizainu, atspindi raštų ramybę, jaukumą, profesionaliai nunertų raštų lengvumą, kurių atminimas dar yra plevenantis tarp mūsų. Fotografijos išreiškia pagarbą darbčioms moterims, savo vidiniu susikaupimu puoselėjusioms šią nėrimo tradiciją.  
Reikia turėti didelę ramybę, kad galėtum nugrimzti į raštą. Raštas kaip rankų darbas turi sukauptą savitą energiją, vidinį darbą. (R. Šimkevičienė)
Pagalvėlių kolekcija buvo surinkta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui (2018) ir eksponuota A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejuje kartu su R. Šimkevičienės sukurtais drabužiais, kuriuose atsikartoja pagalvių įdurų raštai. Juose R. Šimkevičienė siekia pritaikyti raštų įvairovę šiandien, atkurdama autentiškus Vilkijos apylinkėse nunertus raštus.  
Nėriniais puoštos pagalvės – taikomojo liaudies meno kūriniai, perteikiantys žmogaus ryšį su aplinka. Pagal atlikimo techniką galima išskirti paprastus ir reljefinius nėrimo raštus. Uždaroje juostinėje rašto kompozicijoje susipina geometriniai ir augaliniai motyvai: rombai, kriputės, kryžiukai, tulpelės, dobiliukai, gėlytės ir t. t. Puošniausia – nertos juostos vidurinė dalis, kurioje dominuoja pasikartojantis rombo motyvas, simbolizuojantis žemę, saulę, vainiką ir visumą, kuri tarsi ratas yra visa apjungianti savyje.
Fotografijos sukurtos L. ir S. Sadauskų sodyboje. Paroda yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ Vilkijoje dalis.  
Parodos kuratorė Milda Gineikaitė
Fotografijų autorius, ekspozicijos dizaineris Gediminas Banaitis-Skrandis

  • Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
  • Tel.: (8 5) 271 4625
  • El. p.: roffice@mruni.eu
  • www.mruni.eu
  • PVM mokėtojo kodas: LT119517219.
  • Budėtojas: (8 5) 271 4747